PUMA

Išvaizda

Puma yra didelė ir liekna, su trumpu, šiurkščiu kailiu. Jos spalva svyruoja nuo gelsvos iki pilkšvai rudos, išskyrus pilvą, kuris yra šviesesnės spalvos. Krūtinė ir gerklė yra balkšvos. Jų nosis yra rausva, su juodu apvadu iki lūpų. Ant snukio yra juodos juostelės, o sritis už ausų ir uodegos galiukas yra juodos. Suaugusių individų akių spalva yra nuo pilkšvai rudos iki auksinės. Jie turi ilgą, cilindrinę uodegą, kuri sudaro maždaug trečdalį viso jų ilgio. Jų galūnės yra raumeningos ir trumpos, o pėdos yra plačios, su penkiais pirštais ant priekinių ir penkiais ant užpakalinių pėdų.

Gyvenimo būdas

Pumos yra vieniši gyvūnai ir laikosi atokiau nuo kitų individų, išskyrus poravimosi metu. Jos daugiausia yra naktiniai gyvūnai. Nors gali spurtuoti, pumos paprastai yra pasalos plėšrūnai. Jos tyko krūmuose ir medžiuose, per atbrailas ar kitas dengtas vietas, prieš galingai šokdamos ant grobio nugaros ir dusinamai įkanddamos į kaklą. Puma nutempia grobį į norimą vietą, uždengia jį krūmais ir kelias dienas grįžta maitintis.

Mityba

Daugiausia minta dideliais žinduoliais, ypač elniais, taip pat kojotais, bebrais, dygliakiaulėmis, pelėmis, švilpikais, meškėnais, kiškiais, paukščiais. Jos taip pat medžioja naminius gyvulius, tokius kaip paukščiai, avys, veršeliai, ožkos ir kiaulės.

Poravimasis

Pumos turi poligininę poravimosi sistemą, kai vienas patinas poruojasi su daugiau nei viena patele veisimosi sezono metu. Poravimasis gali vykti ištisus metus, tačiau šiaurinėse platumose dažniausiai vyksta nuo gruodžio iki kovo. Jos gimdo augmenija ar samanomis išklotuose guoliuose, dažniausiai saugomoje vietoje, pavyzdžiui, uolų pastogėje, akmenų krūvoje, plyšyje, tankumynuose ar oloje. Kačiukai su motinomis lieka iki 1–2 metų amžiaus. Maždaug 40 dienų jie visiškai nujunkomi. Patelės reprodukciniu požiūriu subręsta maždaug 2,5 metų amžiaus, o patinai – maždaug 3 metų amžiaus. Jos nesidaugina, kol neįsitvirtina nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.